Grožio paslaugų metu kyla rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, jei specialistas neturi pakankamai žinių apie mikroorganizmus, jų plitimą ir prevencines priemones. Ši rizika ypač aktuali atliekant procedūras, kurių metu naudojami daugkartiniai įrankiai arba gali būti pažeidžiama oda. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad grožio salonų įrankiai ir priemonės gali būti užteršti patogeniniais mikroorganizmais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ne visais atvejais priemonės yra tinkamai dezinfekuojamos ar sterilizuojamos.

Pagrindinė problema, pastebima grožio paslaugų sektoriuje, yra nepakankamos specialistų žinios apie mikroorganizmus ir jų keliamą pavojų. Svarbu ne tik mokėti atlikti paslaugą techniškai, bet ir užtikrinti, kad ji būtų saugi klientui bei pačiam specialistui. Daugelyje pasaulio šalių buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti grožio salonų įrangos užterštumą mikroorganizmais. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų pačių grožio specialistų žinias apie mikroorganizmus ir prevencinių priemonių taikymą praktikoje.

Kodėl buvo atliktas tyrimas?

Būtent dėl šios priežasties tikslu tapo ištirti grožio specialistų žinias apie mikroorganizmus, jų plitimą ir saugaus darbo principus. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip grožio meistrai supranta mikroorganizmų sąvoką, kokias prevencines priemones naudoja ir pagal kokius kriterijus renkasi dezinfekcijos bei sterilizacijos priemones.

Tyrimas buvo atliktas 2022 metų pradžioje Kauno ir Panevėžio miestuose. Jame dalyvavo dešimt grožio meistrų, turinčių skirtingą darbo patirtį. Pagrindinis atrankos kriterijus buvo darbo stažas — tyrime dalyvavo specialistai, grožio srityje dirbantys ilgiau nei penkerius metus.

Tyrimo metodika

Tyrimas buvo vykdomas interviu metodu, tai yra žodinės apklausos forma. Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas — gauti tyrimui reikalingą informaciją apie konkrečias situacijas ir patirtis (Kardelis, 2002). Šiuo atveju buvo siekiama išsiaiškinti, kaip specialistai elgiasi situacijose, kuriose kyla reali grėsmė susidurti su sveikatai kenksmingais mikroorganizmais.

Tiriamiesiems buvo pateikti šeši pagrindiniai klausimai ir keturi papildomi klausimai. Papildomi klausimai padėjo išgauti tikslesnius ir išsamesnius atsakymus. Interviu buvo įrašomi telefono diktofonu, taip pat fiksuojami raštu. Vėliau duomenys buvo suvesti į kompiuterį ir analizuojami taikant turinio analizės metodą. Siekiant išsaugoti respondentų anonimiškumą, interviu tekstai buvo koduojami.

Specialistų supratimas apie mikroorganizmus

Tyrimo rezultatai parodė, kad dalis grožio specialistų nėra visiškai užtikrinti savo žiniomis apie mikroorganizmus. Išgirdę šią sąvoką, 60 proc. respondentų prašė pakartoti arba patikslinti klausimą. Tai leidžia manyti, kad specialistai gali būti girdėję apie bakterijas, grybelius ar užkrečiamąsias ligas, tačiau ne visada geba šias žinias aiškiai susieti su kasdiene darbo praktika.

Kai kurie respondentai į klausimą reagavo dvejodami. Pavyzdžiui, 20 proc. specialistų atsakymą pradėjo frazėmis, rodančiomis neužtikrintumą, tokiomis kaip: „Oho, ką aš žinau.“ Vienas respondentas, bandydamas pasitikslinti klausimą, iš dalies į jį atsakė: „Kas tie mikroorganizmai — bakterijos, grybelis?“ Tokios reakcijos rodo, kad mikroorganizmų tema grožio specialistams gali būti pažįstama, tačiau nepakankamai aiškiai suprantama.

Šaltiniai:

Alharbi, N., & Alhashim, H. M. (2021). Identification of Pathogenic Microbes in Tools of Beauty Salon in Jeddah City. Biosciences Biotechnology Research Asia.

Alharbi, N., & Alhashim, H. M. (2020). Beauty Salons are Key Potential Sources of Disease Spread. Infection and Drug Resistance.

Biadgelegn, F., Belyhun, Y., Anagaw, B., Woldeyohannes, D., Moges, F., Bekele, A., & Mulu, A. (2012). Potential risk of HIV transmission in barbering practice in Ethiopia: from public health and microbiological perspectives. BMC Public Health, 12, 707.

Amodio, E., Di Benedetto, M. A., Gennaro, L., Maida, C. M., & Romano, N. (2009). Knowledge, attitudes and risk of HIV, HBV and HCV infections in hairdressers of Palermo city, South Italy. European Journal of Public Health.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-633. Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas.