Grožio paslaugų metu yra nemaža rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis, jei meistras neturi pakankamai žinių apie mikroorganizmus bei prevencines priemones.
Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti patogeninius mikrobus iš grožio salono dažniausiai naudojamų įrankių. Galimų ligų sukėlėjų buvimas rodo, kad salonuose naudojamos priemonės nebuvo tinkamai sterilizuotos ir yra didelė ligų plitimo rizika. (Alharbi N, Alhashim H. M. 2021) Pagrindinė pastebima problema yra grožio specialistų nepakankamos žinios apie mikroorganizmus, jų plitimą bei prevencines priemones, kurios yra būtinos norint, kad paslaugos būtų atliekamos saugiai. Daugelyje pasaulio šalių buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti grožio salonų įrangos užterštumą mikroorganizmais, tačiau Lietuvoje dar nebuvo tyrimo, kurio metu siekiama nustyti grožio specialistų žinias apie mikroorganizmus bei kaip tinkamai naudoti prevencines priemones. Būtent dėl šios priežasties, mano bakalauro darbo tikslu ir tapo atlikti tokio tipo tyrimą.
2022 metų pradžioje nusprendžiau tyrimą atlikti Kauno ir Panevėžio miestuose. Tyrime dalyvavo dešimt grožio meistrų, turinčių skirtingą darbo patirtį. Pagrindinis atrankos kriterijus buvo meistro darbo stažas, kuris yra didesnis nei 5 metai darbo grožio sferoje. Tyrimas buvo parengtas interviu metodu, (žodinė apklausa). Interviu apibrėžiamas, kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją apie įvairias darbo situacijas, kuriose yra reali grėsmė susidurti su kenksmingu sveikatai mikroorganizmų poveikiu, siekiama sužinoti kaip tiriamieji naudoja prevencines priemones apsaugant save ir savo klientus (Kardelis, 2002).
Atliktas tyrimas buvo taikomas individualiai. Tyriamiesiems buvo pateikti šeši pagrindiniai klausimai, taip pat keturi variaciniai klausimai, siekiant išgauti tikslesnius duomenis .Gauti duomenys buvo įrašomi naudojant telefone esančia diktofono funkciją, taip pat fiksuojami užrašuose. Duomenys apdoroti naudojant turinio analizės metodą. Tyrimo metu gauti interviu buvo suvesti į kompiuterį bei buvo ieškoma kodinių žodžių, kurie galėtų lengviau analizuoti rezultatus. Interviu tekstams buvo naudojamas kodavimas, siekiant išsaugoti anonimiškumą.
Taigi, tyrimo rezultatai buvo šie: Grožio specialistai dvejojo išgirdę sąvoką „mikroorganizmai“, didžioji dauguma, t.y. 60 proc. respondentų (N=6) prašė pakartoti klausimą arba jį patikslinti, kas leidžia numanyti, kad net žinodami apie tam tikras ligas, nėra įsitikinę savo atsakymu. Pirminė reakcija išgirdus klausimą, buvo skirtinga, keli meistrai (20 proc.) pasakė „oho, ką aš žinau“, taip išreikšdami savo dvejones. Buvo atvejis, kai vienas respondentas tikslindamasis klausimą iš dalies atsakė į klausimą, spėdamas „Kas tie mikroorganzimai, bakterijos, grybelis?“ .
Tyrimo metu respondentų buvo klausiama kokias prevencines priemones yra girdėję, kurios yra naudojamos grožio paslaugų industrijoje. Atlikus interviu analizę galima pastebėti, kad daugiausiai 50 proc. (N=5) grožio specialistų naudojo sterilizacijai skirtas priemones bei vienkartines priemones, kurias būtų galima lengvai po naudojimo pašalinti ir palengvinti savo darbą.
Interviu metu buvo galima pastebėti tiriamųjų dvejones, kurios buvo išreikštos prevencinės priemonės kaip sąvokos samprata pvz., dalyvė I (manikiūro/pedikiūro specialistė) „patikslinkit, ką turit omeny prevencinės priemonės, čia dezinfekcija?“. Interviu metu patikslinus sąvoką, respondentai pateikė savo atsakymus. Vienas iš tiriamųjų teigė, kad savo darbo praktikoje bei vietoje naudoja tik vietinio gamintojo priemones. ,, Žinau tik vienas lietuvoj gaminamas priemones, visuomet jas naudojau, o apie kitas nei domėjaus, nei girdėjau, kad būtų kažkokios“.
Klausimas pateiktas tik manikiūro pedikiūro specialistams apie sterilizacijos metu plyšusį sterilizacijos voką, atskleidė, kad ½ meistrų (t.y.2 iš 4), tokiu atveju pakartoja sterilizacijos procesą, kuris pagal visus kriterijus laikomas nepavykusiu. Tačiau vienas iš meistrų teigė nekartojantis sterilizacijos proceso, o kitas meistras pripažino tik kartais jį kartoja „Kai neskubu ir turiu laiko tai pažaidžiu“, ir pakartoju nepavykusį procesą. Meistrai kurie nekartoja sterilizacijos proceso, plyšus ar kitaip pažeidus sterilizacijos voką, teigė, kad tai nėra būtina, nes sterilizacijos procesas vis tiek įvyko ir taupant laiką galima išvengti pakartojimo. Numanoma, kad šie meistrai neatplėšia sterilizuotų įrankių voko prie naujo kliento akivaizdos. Meistrai teigė, kad jie vykdo visas higienos normoje aprašytas sąlygas ir yra tvarkingi profesionalai, o plyšę vokai jų teigimu pasitaiko visiems, kas atima laiko, jei tektų kartoti šį procesą. Paklausus grožio specialistų/meistrų pagal kokius kriterijus jie renkasi dezinfekcijos ir sterilizacijos priemones, kurios bus naudojamos jų darbo aplinkoje atsakymai buvo skirtingi. Dauguma, tai yra pusė meistrų nurodė, kad renkasi prevencines priemones pagal rekomendacijas, pasiklausinėjus ką naudoja kolegos. Kainą kaip pagrindinį dezinfekcijos/sterilizacijos priemonių pasirinkimo kriterijų nurodė 40 proc. meistrų. Tačiau tik vienas meistras renkasi naudoti priemones dėl jų kokybės, dėl turimų biocido pažymėjimų, EN (Europian Standart) standartų atitikmens, kurie liudija priemonės poveikį/veiksmingumą prieš mikroorganizmus (bakterijas, virusus grybelius).
Gauti atlikto tyrimo rezultatai sufleruoja, kad problemos ir meistrų žinių apie mikroorganizmus ir prevencines priemones trūkumas yra globalios. Atliktas tyrimas parodė, kad meistrai dirbantys ir išmanatys savo darbą, praleidžia saugumo užtikrinimo žingsnius tarsi tai būtų nesvarbu. Meistrų dvejonės, spėjimai ir kartais per didelis pasitikėjimas savimi ir manymas, kad jiems nepasitaikys užkrečiamos ligos . Panašiai kaip ir Diyarbakir mieste atliktame tyrime, meistrai Lietuvoje taip pat dažniau remiasi dezinfekcija ir turi mažai žinių apie mikroorganizmų sukeliamas ligas.
2010 m. sausio–birželio mėn. buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti galimą ŽIV perdavimo riziką kirpyklų praktikoje Etiopijoje visuomenės sveikatos ir mikrobiologiniu požiūriu. Buvo stebėtos šimtas dvidešimt trys kirpimo seansai ir kirpėjai, kurių metu 106 (86,2 proc.) buvo vyrai. Iš visų dalyvių 59 (48proc.) teisingai žinojo, ką reiškia sterilizacija, o 111 (94,1proc.) iš jų tikėjo jos svarba savo darbo vietoje. Kirpėjų žinių vidurkis buvo 6 ± 1,5 balo iš 10 apie sterilizaciją ir dezinfekciją, taip pat apie ŽIV perdavimą savo darbo vietoje. Trys (2,5 proc.) kirpėjai nesutiko, kad nesterilizuotas peiliukas gali pernešti odos ligas, o 26 (21,3 proc.) iš jų manė, kad dezinfekcijos pakanka, kad būtų išvengta mikrobų nuo aštrių daiktų. Devyniasdešimt du (76,7 proc.) kirpėjai savo įstaigoje naudojo sterilizaciją. Likert teigimu, respondentai turėjo prastą žinių lygį. (Biadgelegn, F., Belyhun, Y., Anagaw, B., Woldeyohannes, D., Moges, F., Bekele, A., & Mulu, A. 2012)
Atliktame tyrime buvo pastebėtos rezultatų sąsajos, grožio meistrų žinios yra mažos ir neišsamios, kad būtų galima užtikrinti visišką atliekamų paslaugų saugumą. Dauguma meistrų negalėjo įvardinti kokias ligas gali sukelti mikroorganizmai tinkamai netaikant prevencinių priemonių. Keletas meistrų kaip ir 2010 metų tyrime buvo įsitikinę, kad dezinfekcijos pakanka, jog būtų išvengta mikrobų darbo aplinkoje ir galima toliau naudoti jau panaudotus darbo įrankius.
Žinios, požiūris ir elgesys dėl profesinės rizikos užsikrėsti ŽIV, HBV ir HCV infekcijomis buvo įvertinti 2008 m. pavasarį atliktoje tyrimo tipo apklausoje 105 iš 112 atsitiktinai atrinktų Palermo kirpėjų. Dauguma kirpėjų (93,3 proc.) žinojo, kad ŽIV ir hepatitas yra perduodami parenteriniu būdu, taip pat gali būti perduodami skustuvu. Iš viso 90 respondentų nurodė, kad kirpimo instrumentų sterilizaciją ultravioletiniais spinduliais atlieka, tačiau tik 70 asmenų sterilizavo darbo įrankius tarp dviejų klientų ir tik 34,3 proc.atliko kasdienę plaukų šepečių dezinfekciją. ( Amodio E, Di Benedetto MA, Gennaro L, Maida CM, Romano N. 2009)
Tyrimas, kuris buvo atliktas parodė, kad meistrai tiek 2009 metais, tiek dabar (2022metais) mano, kad užkrečiamos ligos gali būti perduodamos tik kontaktiniu būdu, t.y. per kraują. Respondentai, kurie dalyvavo tyrime buvo įsitikinę, kad dezinfekcija ir sterilizacija kirpyklinių paslaugų metu nėra būtina. Ne visi tyrimo dalyviai rinkosi naudoti sterilizacijos procesą, užtikrinant mikrobų pašalinimą nuo darbo įrankių, o naudojantys teigė, nekartojantys nepasisekusio sterilizacijos proceso iš naujo. Tyrimai byloja apie meistrų žinių trūkumą bei nesidomėjimą kaip apsaugoti save ir klientus, išvengiant bet kokios rizikos tikimybės.
Buvo atliktas ne vienas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti patogeninius mikrobus iš grožio salono dažniausiai naudojamų įrankių. Galimų ligų sukėlėjų buvimas rodo, kad salonuose naudojamos priemonės nebuvo tinkamai sterilizuotos, meistrai neturi pakankamai žinių apie mikroorganizmų sukeliamas ligas ir yra didelė ligų plitimo rizika. (Alharbi N, Alhashim H. M. 2021)
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje kaip ir pasaulyje, meistrai turi menką žinių bagažą apie prevencines priemones bei mikroorganizmus ir jų keliamą pavojų sveikatai. Respondentai kartais neatsakingai ir neapdairiai žvelgia į atliekamų paslaugų saugumą ir ne retai praleidžia esminius prevencinius žingsnius pasirinkdami dezinfekciją ir sterilizaciją atlikti rečiau, nei būtų rekomenduojama. Priežastis, kodėl tyrimas nenutolo nuo pasaulyje atliktų tyrimų rezultatų yra -meistrai daugiau dėmesio skiria savo srities kvalifikacijai ir naujovėms nei prevencinėms priemonėms ir paslaugų saugumui.